skambinti

skam̃binti (-yti), -ina, -ino DŽ, NdŽ, skámbinti (-yti K, Skr) Rtr; H, R, Sut, LL303 caus. skambėti. 1. intr., tr. išgauti tam tikrą garsą: Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę rš. Stiklus skambina, kamščius daužo, geria, raginasi Žem. Šeimininkas atsistoja, skambina šakute į lėkštę, kol abiejuose kambariuose aptyla įsisiūbavusių svečių klegesys J.Avyž. Skambino dalgius, šluostėsi prakaitą ir palengva pradėjo po kelis kalvos linkui slinkti Žem. Jeronimas, baigęs pradalgį, ilgai pustykle skambindavo dalgį, kol Ona surišdavo paskutinį pėdą V.Bub. Pradeda dalgiu skámbinti – pempės išleka DūnŽ. Varpelį skámbinti K. Ana skambina stygą kanklių J. Skambin mergelė raktelius JD1529. Vaikščiojo tėtužis po margą dvarą, aukso rakteliais skambindamas, savo sūnyčius jau keldamas RD36. Bėrą žirgą mudrinau, pentinėlius skambinau LB32. Parbėga žirgas, garsiai žvengdamas, aukso kilpelėm garsiai skambindamas LTR(Ldvn). Špielmonai susibėgo ir savo būriškus ant šokio skam̃bino žaislus K.Donel. ^ Kaži kas kaip skámbinte galvo[je] skámbina – a pradėsu kvakti Rdn. Nu baimės mirusiam bezdalais skambina VP35.

skam̃bintinai adv.: Gerus dalgius skira skámbintinai (iš skambėjimo sprendžia) Šts.

2. intr. duoti signalą, pranešti ką (varpu, skambučiu ar kt.): Jau skambina su skambučiu J. Pasakyk, kad esi gudrus, kurio čia dabar meto skambina J.Jabl. Ko dabar skambina? – Pietų J.Jabl. Dvare skambina karvėms milžti Žem. Pirmai [spiečiant bitėms] su varpu skam̃bysi Mšk. Kad bitys spieta, reik uždaboti, skam̃byti Pgg. Dvaro skam̃bina po pietų Dkš. Skambina sumai, ir bažnyčia bematant prisipildo V.Myk-Put. Varpai skámbino, kol išlydėjo iš Kuršėnų žemės DūnŽ. Kai laidodavo, skam̃bydavo varpais Žg. Dureles vėriau, langelin skambinau LTR(Slk). ^ Skam̃bina už teisybės dūšią (nebėra teisybės) Kt. Girdžia skambinant, ale nežino kur Erž. Penkių kartų neskam̃bina – vis vienąkart (apie kartojimą) Trgn. 3. intr. DŽ, Kal, Rmš susisiekti, kalbėti telefonu: Dvi kapeiki sumokėk i skámbink [telefonu] Krš. Tu bėk pri tilipono, skámbink – ans jau dega! Als. Skam̃bino į Raseinius, a nematė senio Jd. Jėgu skam̃bins vaikai, pasakyk, tegul nesvažinėja [lankyti] Adm. 4. intr., tr. DŽ atlikti kūrinį (muzikos instrumentu): Atsisėda prie pianino ir ima kažką audringai skambinti P.Vaičiūn. Svečiuose pirmą kartą išgirdau skambinant fortepijonu LzP. Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Giesti giesmes naujas ir skambina organais Mž200. Išpažysiu tavi, skambindamas kankles M.Valanč. Skambinu ant strūnų (styginiu instrumentu) SD20. 5. intr. DŽ¹ skambėti: Varšuvos laiku skam̃bino zvanai Grv. Tuo laiku pradėjo varpai skambinti, šunes loti, gaidžiai giedoti, ir jaunikaitį suėmė LTR(Rk). | Vyturėlių balsai skambin be paliovos RD205. Lietus pradėjo skam̃binti Krk. ║ čiulbėti, čirenti: Visą dieną skámbina toks lazdyno paukštelis Yl. 6. tr. daryti aidintį, skardenti: Gieda, skambina sodą V.Piet. O laukus visur bei pievas skam̃bino garsai K.Donel. Gervins, ik debesių juodų dyvinai kopinėdams, … skambino dangų K.Donel. 7. intr., tr. prk. viešai apie ką kalbėti, garsinti: Esu ir visai menkas buvęs žmogus, daug tingėjęs, todėl prašyčiau daug manęs neskambinti J.Jabl. Tu manę neskam̃byk (neplūsk, nerėk, kad visi girdėtų, visas sodžius skambėtų) Lp. Ar tu negirdėjai, kad apie tai skambina po visą kraštą? J.Balč.

◊ apie šìkną skam̃bina vlg. mirtis ateina: Skámbina apie šìkną, galas jau Šv.

į (kieno) kùprą skam̃binti mušti: Na, tai į mano kuprelę ji skambino J.Marc.

kiaušiùs skam̃binti vlg. būti be darbo, tinginiauti: Jonis antai kiaušiùs pavenčiūs skámbina Trk.

láidotuvių varpaĩs skam̃binti pranašauti pralaimėjimą: Ir Vilniaus krepšininkai įrodė, jog per anksti norėta jiems skambinti laidotuvių varpais sp.

ríetus skam̃binti būti be darbo, tinginiauti: I skámbini ríetus atsisėdęs KlvrŽ. Veizėk, ka neskambintumi ríetus, į trobą įejusi KlvrŽ.

su dantimìs skam̃binti būti neėdusiam, alkti: Arkliai jo, į Šiaulių turgų nuvažiavus, neskambino su dantėmis lig išvakarių, nes, vos pabengęs mieste reikalus, grįžo namon M.Valanč. (kam)

šónus skam̃binti mušti: Jis nuolat skam̃bina pačiai šónus Ėr.

varpaĩs skam̃binti plačiai kalbėti, nešioti gandus: Tuščiai niekas, brolau, varpais neskambina J.Marc. Jei kas negerai, kvieskit mane į mokyklą, nėra ko čia per visą gamyklą varpais skambinti sp.

\ skambinti; apskambinti; atskambinti; dasiskambinti; įskambinti; išskambinti; nuskambinti; paskambinti; perskambinti; priskambinti; suskambinti; užskambinti